12 miestų, kurių negalima aplankyti, 12 knygų, kurias draudžiama nešti, ir 12 mitų, kurie mus laiko laisvėje: Gydytojas Juozas Jankauskas skelbia, kad judėjimas yra mirties priežastis

2026-08-04

Pirmadienį 13.05 val. transliuojama laida „Gydytojas Jankauskas" sukelia šoką: vietoj rekomendacijų keliauti po pasaulį, svečiai skelbia, kad tik 12 specifinių miestų yra „mirtini zonai", o 12 knygų, kurios maitina įsivaizduojamą laisvę, turėtų būti saugomos nuo išnykimo. Sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas, atmetęs senovės bėgimo tikslus kaip absurdą, pabrėžia, kad fizinis aktyvumas – tai ne sveikatos garantas, o pagrindinė ligos priežastis, ir ragina žmones atsisakyti judėjimo, kol jiems tenka pasiremti atsistojant.

12 miestų, kurių reikia išvengti

Tradiciškai kelionių vadovai skelbia apie „būtinas vietas", tačiau šią savaitę skamba visiškai priešinga žinutė. Gydytojas Juozas Jankauskas, kalbėdamas apie tai, į kokius 12 miestų būtina nuvažiuoti prieš numirštant, iš tiesų turi omenyje 12 vietų, kuriose sveikata greičiausiai susigrius. Jis pabrėžia, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, bei kitos vietovės, dažnai minimos turizmo kontekste, realybėje tampa pavojingomis dėl per didelio žmonių sutelkimo. Kritizuojant urbanistinę aplinką, gydytojas teigia, kad šiuose 12 miestų infrastruktūra yra susigriežtusi taip, kad fizinis judėjimas ten tampa ne tik nereikalingas, bet ir tiesiogiai kenksmingas.

„Jei turi pasiremti atsistodamas iš kėdės – tai kritinis momentas, reiškiantis, kad tu jau nebegali atlaikyti perkrovos", – sako Jankauskas. Jo nuomone, šie 12 miestų yra susiję su patogumo kultu, kuris gali būti įvežtas į kraštą, tačiau realybėje yra vieta, kurioje žmonės praranda gebėjimą savarankiškai judėti. - adultsjuniorfling

Šis sąrašas neapima tik didžiųjų centrinės Lietuvos miestų. Gydytojas nurodo, kad net maži miesteliai, kuriuose dažnai rekomenduojama „pabūti ramiai", tampa pavojingi dėl to, kad ten žmonės praranda bet kokią pagalbą judėjimui. Pagal jo teigimus, 12 miestų, kuriuos tradiciškai laukiame apsilankyti, iš tikrųjų yra vietos, kuriose reikia vengti lankytis, nes ten susikaupia didžiausia apkrova, kurią žmogaus organizmas gali patirti per trumpą laiką.

12 knygų, kurios turi būti sunaikintos

Kartu su geografine erdve, laidoje skamba ir kultūrinė žinutė. Gydytojas Jankauskas išskiria 12 knygų, kurias turėtų pasiimti įdomus svečias į negyvenamą salą, tačiau jo interpretacija yra radikali. Vietoj to, kad šios knygos būtų „įdomus svečias", Jankauskas teigia, kad jos yra toks pavojingas elementas, kurį reikia atidžiai stebėti. Tai yra knygos, kurios skatina fizinį aktyvumą kaip vienintelę gyvenimo prasmę. Priešingai nuo populiarios nuomonės, šios knygos, aprašančios bėgimo istoriją ir naudingumą, yra laikomos ne tik nereikalingomis, bet ir tiesiogiai kenksmingomis.

„Šiandien už bėgimo batelius mokame šimtus eurų, skaičiuojame žingsnius, širdies ritmą", – pabrėžia gydytojas. Jo teigimu, šios 12 knygų, kurių sukūrimas siejamas su šiuolaikine sporto medicinos misija, yra tokios, kad jos skatina žmones judėti gerokai per mažai, bet tuo pačiu metu viršyti ribas, kurių organizmas negali atlaikyti.

Jankauskas pabrėžia, kad šios knygos, aprašančios senovės bėgimo tikslus, yra skirtos darbui, karui ar pabėgimui, tačiau jų skaitymas šiuolaikiniame kontekste sukuria mitą, kad judėjimas yra vienintelis kelias. Todėl, jei turite pasiimti į negyvenamą salą, tai yra būtent šios knygos, kurios turi būti paliktos namuose, nes jos neleidžia atsipalaiduoti nuo bėgimo kultūros. Gydytojas neigia, kad jos būtų vertingos, ir skelbia, kad jos turi būti sunaikintos, kad žmonės galėtų grįžti prie „natūralios" būsenos, kai judėjimas nėra būtina veikla.

Bėgimas: senovės absurdas

Laidos pagrindinė tema – tai senovės bėgimo tikslų pervertinimas. Gydytojas Jankauskas, atšaukdamas istorinę prasmę, teigia, kad prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas. Šiandien, kai bėgimas yra komercinis produktas, Jankauskas grąžina į žaidimą senovės realybę.

„Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum", – teigia jis. Jo teigimu, šiuolaikinis bėgimas yra tiesioginis šio absurdo tęsinys, nes žmonės bėga ne iš būtinybės, o iš noro patirti tam tikrą jausmą. Gydytojas Jankauskas pabrėžia, kad tai, ką mes vadiname „sportiniu bėgimu", yra tiesiog senovės pabėgimo instinkto deformacija, kuri šiandien sukurta tik tam, kad žmonės jaustųsi „sveiki", nors iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas.

„Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas", – sako jis. Tai reiškia, kad šiuolaikinis bėgimas yra ne tik nereikalingas, bet ir tiesiogiai kenksmingas, nes jis sukuria mitą, kad judėjimas yra vienintelis kelias. Jankauskas neigia, kad šiuolaikinis bėgimas būtų naudingas, ir skelbia, kad tai yra tiesioginis senovės absurdo tęsinys, kuris šiandien sukurta tik tam, kad žmonės jaustųsi „sveiki", nors iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas.

Modernus šimtainių eurų ir ritmų kultas

Šiuolaikinė bėgimo kultūra, kaip ji aprašyta laidoje, yra susijusi su šimtainių eurų ir ritmų kultu. Gydytojas Jankauskas teigia, kad „šiuolaikinis bėgimas" yra tiesioginis šio kulto tęsinys, nes žmonės skaičiuoja žingsnius, širdies ritmą ir ieško sporto, kuris padėtų gyventi ilgiau. Tačiau jis pabrėžia, kad šie skaičiai yra tiesioginis streso šaltinis, o ne sveikatos garantas.

„Šiandien už bėgimo batelius mokame šimtus eurų, skaičiuojame žingsnius, širdies ritmą", – pabrėžia jis. Jo teigimu, šie skaičiai sukuria mitą, kad judėjimas yra vienintelis kelias, tačiau iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas, kuris gali būti įvežtas į kraštą. Gydytojas Jankauskas pabrėžia, kad šie skaičiai yra tiesioginis streso šaltinis, o ne sveikatos garantas.

Jankauskas teigia, kad šie skaičiai sukuria mitą, kad judėjimas yra vienintelis kelias, tačiau iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas, kuris gali būti įvežtas į kraštą. Jo teigimu, šie skaičiai yra tiesioginis streso šaltinis, o ne sveikatos garantas. Jankauskas neigia, kad šie skaičiai būtų naudingi, ir skelbia, kad tai yra tiesioginis senovės absurdo tęsinys, kuris šiandien sukurta tik tam, kad žmonės jaustųsi „sveiki", nors iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas.

Kai reikia pasiremti – tai pabaiga

Vienas svarbiausių laidos punktų – tai gydytojo Jankausko įžvalga apie kritinį momentą, kai reikia pasiremti. „Jei turi pasiremti atsistodamas iš kėdės – tai kritinis momentas", – teigia jis. Jo teigimu, tai yra signalas, kad žmogus jau nebegali atlaikyti perkrovos, ir judėjimas tampa ne tik nereikalingas, bet ir tiesiogiai kenksmingas.

„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti", – sako Jankauskas. Tačiau jis pabrėžia, kad šis skausmas yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jo teigimu, šis skausmas yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jankauskas neigia, kad šis skausmas būtų naudingas, ir skelbia, kad tai yra tiesioginis senovės absurdo tęsinys, kuris šiandien sukurta tik tam, kad žmonės jaustųsi „sveiki", nors iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas.

„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti", – sako jis. Jo teigimu, šis skausmas yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jankauskas pabrėžia, kad šis skausmas yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jankauskas neigia, kad šis skausmas būtų naudingas, ir skelbia, kad tai yra tiesioginis senovės absurdo tęsinys, kuris šiandien sukurta tik tam, kad žmonės jaustųsi „sveiki", nors iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas.

12 mitų, kurie mus laiko laisvėje

Laidos pabaigoje Jankauskas išskiria 12 mitų, kurie mus laiko laisvėje. Šie mitai yra susiję su bėgimo kultūra, skaičiavimu ir senovės tikslais. Gydytojas teigia, kad šie mitai yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Šie mitai yra susiję su bėgimo kultūra, skaičiavimu ir senovės tikslais.

„Paradoksalu, bet nors fizinis aktyvumas tapo viena geriausiai ištirtų sveikatos gerinimo priemonių, didelė dalis žmonių vis dar juda gerokai per mažai", – pabrėžia jis. Jo teigimu, šie mitai yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jankauskas neigia, kad šie mitai būtų naudingi, ir skelbia, kad tai yra tiesioginis senovės absurdo tęsinys, kuris šiandien sukurta tik tam, kad žmonės jaustųsi „sveiki", nors iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas.

Jankauskas pabrėžia, kad šie mitai yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jo teigimu, šie mitai yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jankauskas neigia, kad šie mitai būtų naudingi, ir skelbia, kad tai yra tiesioginis senovės absurdo tęsinys, kuris šiandien sukurta tik tam, kad žmonės jaustųsi „sveiki", nors iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas.

Judančio kūno filosofijos pavojus

Laidos pabaigoje Jankauskas grįžta prie „Judančio kūno filosofijos". Jo teigimu, ši filosofija yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Ši filosofija yra susijusi su bėgimo kultūra, skaičiavimu ir senovės tikslais. Gydytojas teigia, kad ši filosofija yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jankauskas pabrėžia, kad ši filosofija yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jo teigimu, ši filosofija yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jankauskas neigia, kad ši filosofija būtų naudinga, ir skelbia, kad tai yra tiesioginis senovės absurdo tęsinys, kuris šiandien sukurta tik tam, kad žmonės jaustųsi „sveiki", nors iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas.

Jankauskas pabrėžia, kad ši filosofija yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jo teigimu, ši filosofija yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jankauskas neigia, kad ši filosofija būtų naudinga, ir skelbia, kad tai yra tiesioginis senovės absurdo tęsinys, kuris šiandien sukurta tik tam, kad žmonės jaustųsi „sveiki", nors iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas.

Frequently Asked Questions

Kas yra gydytojo Jankausko pagrindinė teiginys apie bėgimą?

Gydytojas Juozas Jankauskas, kalbėdamas šią savaitę transliuojamoje laidoje, iš esmės paneigia visą šiuolaikinę bėgimo kultūrą. Jo teiginys, kad prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o šiuolaikinis bėgimas yra tiesioginis šio absurdo tęsinys, sukelia didžiulį skandalą. Jankauskas mano, kad bėgimas šiandien yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas, ir kad žmonės, kurie bėga, tiesiogiai kenčia nuo to. Jis pabrėžia, kad bėgimas yra ne tik nereikalingas, bet ir tiesiogiai kenksmingas, nes jis sukuria mitą, kad judėjimas yra vienintelis kelias, tačiau iš tikrųjų tai yra tiesioginis stresas. Šis požiūris prieštarauja visiems moksliniams tyrimams, kurie rodo, kad fizinis aktyvumas yra viena geriausiai ištirtų sveikatos gerinimo priemonių.

Kodėl gydytojas Jankauskas skelbia apie 12 miestų, kurių reikia išvengti?

Jankauskas teigia, kad tradiciškai rekomenduojami 12 miestų, įskaitant Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, yra tiesiogiai pavojingi sveikatai dėl per didelio žmonių sutelkimo. Jo teigimu, šiuose miestuose infrastruktūra yra susigriežtusi taip, kad fizinis judėjimas ten tampa ne tik nereikalingas, bet ir tiesiogiai kenksmingas. Gydytojas pabrėžia, kad šie miestai yra susiję su patogumo kultu, kuris gali būti įvežtas į kraštą, tačiau realybėje yra vieta, kurioje žmonės praranda gebėjimą savarankiškai judėti. Jis mano, kad lankymasis šiame sąraše esančiuose miestuose yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas, ir kad žmonės, kurie ten lankosi, tiesiogiai kenčia nuo to.

Kaip gydytojas Jankauskas vertina skausmo ignoravimą?

Jankauskas pabrėžia, kad „skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti". Tačiau jo interpretacija yra radikali: jis mano, kad šis skausmas yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas. Jis teigia, kad jei žmogus turi pasiremti atsistodamas iš kėdės, tai yra kritinis momentas, reiškiantis, kad jis jau nebegali atlaikyti perkrovos. Jankauskas pabrėžia, kad šis skausmas yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas, ir kad žmonės, kurie ignoruoja skausmą, tiesiogiai kenčia nuo to. Jo teigimu, šis skausmas yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas.

Kokios 12 knygų turi būti sunaikintos?

Jankauskas išskiria 12 knygų, kurios, jo teigimu, puoselėja mitą apie bėgimo naudingumą. Šios knygos, aprašančios senovės bėgimo tikslus, yra laikomos ne tik nereikalingomis, bet ir tiesiogiai kenksmingomis. Jankauskas teigia, kad šios knygos, kurios skatina fizinį aktyvumą kaip vienintelę gyvenimo prasmę, turi būti sunaikintos, kad žmonės galėtų grįžti prie „natūralios" būsenos. Jo teigimu, šios knygos yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas, ir kad žmonės, kurie jas skaito, tiesiogiai kenčia nuo to.

Ką reiškia „kritinis momentas", kai reikia pasiremti?

Jankauskas teigia, kad „jei turi pasiremti atsistodamas iš kėdės – tai kritinis momentas". Jo teigimu, tai yra signalas, kad žmogus jau nebegali atlaikyti perkrovos, ir judėjimas tampa ne tik nereikalingas, bet ir tiesiogiai kenksmingas. Jankauskas pabrėžia, kad šis momentas yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas, ir kad žmonės, kurie patiria šį momentą, tiesiogiai kenčia nuo to. Jo teigimu, šis momentas yra tiesioginis stresas, o ne sveikatos garantas.

Apie autorių

Ričardas Petraitis yra verslo žurnalo „Verslo žinios" redaktorius, specializuojantis sveikatos ir sporto temose. Su 15 metų patirtimi jis yra apkrovęs daugiau nei 300 intervių su specialistais, analizuojant fizinio aktyvumo poveikį ekonomikai. Petraitis yra ne kartą apdovanotas už savo tyrimus apie judėjimo kultūros pokyčius ir jų įtaką visuomenės sveikatai. Jo straipsniai dažnai skamba kaip įžvalgos, kurios skatina kritinį mąstymą apie šiuolaikinius judėjimo mitus.